Švarus vanduo yra pagrindinė žmogaus būtinybė. Didėjant žmonių skaičiui, auga ir vandens poreikis. Kadangi vanduo yra ribotas išteklius, panaudotas vanduo turi būti apdorojamas, kad jis būtų nuolat naudojamas galutiniam naudojimui. Čia išryškėja vandens valymo sistemų svarba.
Vandens valymas padeda pašalinti iš vandens teršalus ir pavojingas medžiagas, todėl jis yra švarus ir saugus gerti bei naudoti kitiems tikslams. Deja, beveik 2 milijardai žmonių pasaulyje naudoja arba neapdorotą geriamąjį vandenį, arba gauna vandenį iš nesaugių ar užterštų šaltinių. Vandens kokybę gerinančių sistemų įdiegimas padeda įsikišti į tokias situacijas ir išvengti nesaugių vandens sukeltų incidentų, tokių kaip vandens plintančios ligos ir mirtys.
Kita vertus, vandens valymas taip pat padeda užtikrinti, kad vanduo vėl sugrįžtų į gamtos ciklą. Vienas iš galutinių šio proceso panaudojimo būdų yra saugiai grąžinti vandenį į aplinkos šaltinius, pavyzdžiui, upes, ežerus ir vandenynus. Žinoma, vandens valymo įrenginiai prieš tai darydami turi užtikrinti, kad vandenyje nebūtų kenksmingų medžiagų, kad būtų išvengta užteršimo ir kitų aplinkai pavojingų problemų, pavyzdžiui, vandens taršos.
Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos agentūra (EPA) nustato aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos gaires organizacijoms. Vienas iš pažeidimų, kuriuos EPA ataskaita padeda kontroliuoti, ar organizacijos laikosi aplinkos saugos reikalavimų, yra neteisėtas teršalų, galinčių patekti į vandens telkinius, išleidimas. To pavyzdys – nevalytų ir užterštų nuotekų išleidimas tiesiai į kanalizacijos sistemą, o tai yra Švaraus vandens įstatymo pažeidimas.